- apsiuidinti
- apsiùidinti K.Būg, J.Jabl(Als), KŽ, Krkl, End, Trk priprasti prie raginimo, ujimo, pasidaryti abejingam: Kurs uituvas apsiùidinęs, tas nieko neklauso: „užu, užu“ ar baras, ar muša aną, anas vis toks, nieko nemačyja jam J. Neapsiùidink teip suvisu – susitempk ir būk vyru Sd. Vaikai y[ra] apsiùidinę, nebibijo nė kunigų Šts. | Apsiùidina i dilsta (menksta), o pri daktaro neina Trk. \ uidinti; apsiuidinti; išuidinti; pasiuidinti; užuidinti
Dictionary of the Lithuanian Language.